Who dares to buy at the ATH?

2021.10.16 09:48 Wiardv Who dares to buy at the ATH?

We'll probably see a new ATH for BTC soon. But who wants to buy it? Someone willing to do it for the team? There will be people who bought at the previous all time high, didn't buy when we were at 30k, will buy again at 100k and then sell low.
But we also need these people or else we cant make profit. So who's willing to take the sacrifice and take us over the previous ATH?
Also, to the people who bought at 64k, didn't buy at 30k, 40k, 50k to lower your average, please let me know when you buy again, so we can exit then :)
But in all seriousness, if you miss the top, just wait a few years, continue to lower your average cost, don't panic sell at a loss in the bear market and you'll be fine. Unless you own Shib, then you should panic sell
submitted by Wiardv to CryptoCurrency [link] [comments]


2021.10.16 09:48 Insideec WhatsApp to bring in encryption for backup chats after privacy fears | WhatsApp

WhatsApp to bring in encryption for backup chats after privacy fears | WhatsApp submitted by Insideec to technology [link] [comments]


2021.10.16 09:48 network_noob534 [USA-CA][H] Local Cash; PayPal [W] 64GB iPod touch — 3rd and 4th Gen

Nostalgia spree. Brother passed, best friend passed, cousin passed.
Good memories of road trips and playing games on our iPods.
Just looking for a nostalgia kick.
submitted by network_noob534 to hardwareswap [link] [comments]


2021.10.16 09:48 rafa145 6 month transformation! Should I start bulking now. Also could you guys help with the bf %?

submitted by rafa145 to GettingShredded [link] [comments]


2021.10.16 09:48 candid-shiny lesbian girls Julia & Oxana leotards fetish pics | Candid Shiny Girls

lesbian girls Julia & Oxana leotards fetish pics | Candid Shiny Girls submitted by candid-shiny to candidshiny [link] [comments]


2021.10.16 09:48 WeirdFelonFoam Merging of oilfield and residential area on outskirts of Los Angeles - typical of many parts of California in Twentieth Century.

Merging of oilfield and residential area on outskirts of Los Angeles - typical of many parts of California in Twentieth Century. submitted by WeirdFelonFoam to UrbanHell [link] [comments]


2021.10.16 09:48 Proof-Preference-872 check me

submitted by Proof-Preference-872 to CommentRemovalChecker [link] [comments]


2021.10.16 09:48 MrQualtrough People who grew up playing Counter-Strike, what's your headshot %?

Old habits die hard. I realize in this game a person should aim for the chest... But as a CS:S player for many years I just instinctively go right for the head.
If it didn't actually track headshots or show the icon I probably wouldn't do so as much. The icon makes it seem important still.
Obv in CS:S it was literally one-tapping to the head crossmap with the AK as the meta.
submitted by MrQualtrough to modernwarfare [link] [comments]


2021.10.16 09:48 Chains_and_feathers Favorite types of pizza?

submitted by Chains_and_feathers to Pizza [link] [comments]


2021.10.16 09:48 KostasDumauskas Vairavimo instruktorius 2/4

Na ką, smagu matyti susirinkusį tokį gražų jaunimą paskaityti dėdės Kosto istorijų. Šį kartą noriu jums papasakoti istorijos „Vairavimo instruktorius“ antrą dalį. Pirmoje dalyje įvairiais rakursais atskleidžiau Viktoriuko personažą bei papasakojau apie gautą pasiūlymą dirbti vairavimo instruktoriumi. Jums leidus, pratęsiu pasakojimą.
Parūkę pigių Viktoriuko cigarečių „Klaipėda“, atsiduodančių šienu, įsėdome į šeštos kartos žiguliuką ir nuvykome į Šiaurės prospektą, visai netoli garažėlių, ten visai prie pat troleibusų parko. Žiūrint nuo kelio pusės, vairavimo mokyklos pastatėlis buvo kairėje pusėje, prie žiedo, o visas auto mokyklos technikos parkas už jos, su įvažiavimu iš dešinės link kur ir patraukėme. Privažiavome prie surūdijusio, dar prie ruso nudažyto raudona spalva mechaniškai pakeliamo šlagbaumo, kurį turėjo pakelti sargas Vova, kaip sakė Viktoriukas.
Sargo būdelėje, nors dar buvo diena, degė blausi stalinė lempa atsukta tiesiai į langelį, todėl iš žiguliuko žiūrint, nesimatė kas darosi ankštoje sargo patalpoje. Klausimas ar buvo kas nors viduje.
– Vova! – iškišęs ūsuotą snukį subliovė Viktoriukas ir pasignalino kelis kartus. Vova išlindo sutinęs, todėl dariau prielaidą arba gėrė arba miegojo, bet greičiausia abu. Viktoriukas tyčia įjungė šviesas apakindamas besikeikiantį sargą. – Nemiegok, tėvai, apvogs dar, – pravažiuodamas Viktoriukas šūktelėjo sargui ir palikę jį už nugaros nuvažiavome link technikos parko, stovėjusio už vairavimo mokyklos nugaros. Meistriškai priparkavęs žiguliuką tarp senų padangų ūsuotasis išjungė motorą. – Nu ką, paskutinis mano pasivažinėjimas. Išlipk Kostai, noriu pabūti vienas.
Paklausiau Viktoriuko ir išlipau iš žigulio, pamaniau diedas nori apturėti privatų laiką su savo darbiniu automobiliu, kol paleis jį, kaip sakoma „į marčias“. Žvilgtelėjęs pamačiau, kad Viktoriukas tuština bardačioką – renka tuščias fleškutes į šiukšlių maišą.
– Viktoriukai, tai dėl to tu mane išvijai? – paklausiau pasilenkęs.
– Kostai, blet, – taręs Viktoriukas uždengė rankas ant tuščios stiklo taros, – neturėjai to pamatyti.
– Gerai, tvarkykis, netrukdau, – leidau instruktoriui palikti automobilį tvarkingą.
Po kelių minučių Viktoriukas išlipo iš automobilio ir išmetė fleškutes ir šalia buvusį šiukšlių konteinerį.
– Kostai, prieš einant pas direktorių, norėčiau paprašyti, kad neprasitartum apie šiandienos įvykius.
– Dėl to, kad užpuolei vargšę panelę ar dėl to, kad išgėręs mokinai vairuoti?
– Taip, dėl abejų, – susigėdo Viktoriukas, – ir dėl tų aukštakulnių.
– Gerai, Viktoriukai, niekam nepasakosiu. Niekada niekada, – pasakęs broliškai patapšnojau jį per petį. – Na, tai kur tas direktorius?
Įėjome į sovietų laikų statybos pastatą. Kaip pasakojo Viktoriukas, direktorius šitą betoninį monstrą privatizavo vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Vairavimo mokykla buvo ypatinga tuo, kad turėjo savo teorijos paskaitų klasę – nereikėjo eiti į vieną iš vidurinių mokyklų ir ten mokytis teorijos. Į vidų įėjome iš kiemo pusės, todėl patekome tiesiai į instruktorių kambarį, didelę patalpą atsiduodančią buterbrodais ir tepalais. Šiame kambaryje darbo valandas leido mokinių neturintys instruktoriai ir vienas kitas meistriukas, pakviestas kažką patvarkyti mašinose, bet užsisėdėjęs čia su vairavimo mokytojais padaryti burnelę.
– Viktoriukai, tu dar čia? – nuo stalo paklausė čerką darantys instruktoriai neturėję mokinių.
– Pašol nachui, – numojo ranką Viktoriukas ir pro armiją primenančių spintelių labirintą išvedė iš „Instruktorių kambario“. Atsidūrėme kitame siaurame koridoriuje.
Pirmas aukštas buvo gana skurdus su instruktorių kambariu, ilgu koridoriumi, laiptais į antrą aukštą ir teorijos klase, į kurią dabar nėjome – nebuvo tikslo. Užlipome laiptais į antrą aukštą pas direktorių. Mus pasitiko durys su akute. Viktoriukas pabeldė ir buvome įleisti ilgakojės sekretorės, kuri mus nusivedė į laukiamąjį. Antras aukštas pasirodė visai kitoks negu pirmasis. Madingomis plonomis lentelėmis išmuštos sienos buvo skirtos ne tik direktoriaus darbo reikmėmis, šefas gyveno antrame savo vairavimo mokyklos aukšte, todėl čia buvo jo namai. Laukiamasis koridoriukas vedė tiktai į direktoriaus kabinetą, iš kurio buvo vienintelis kelias į jo butą, į kurį patekti neturėjo teisės nei vienas mirtingasis instruktorius. Duris į direktoriaus kabinetą atidarė šviesiaplaukė sekretorė.
– Užeikit, vyrai, užeikit, – nepakėlęs galvos sududeno pliktelėjęs vyras, metęs kairiame šone esančius plaukus ant savo praplikusio viršugalvio, taip netikusiai maskuodamas plikimą. Jeigu vertintume tiktai pagal galvą galėtum pasakyti, kad paprasčiausias vyras, bet tvirti pečiai ir, kai atsistojo, pasirodė, kad jo dar būta gana aukšto ir stipraus vyro. – Viktoriuk, kas čia, pamaina?
– Taip, direktoriau, – linktelėjo Viktoriukas, gailiai glamžydamas šoferio kepurę.
– Kostas, – tariau atkišęs ranką susipažinimui.
– Valdemaras Kuras, – spustelėjo ranką direktorius ir šiek tiek truktelėjo į save parodydamas viršenybę. – Vairavimo mokyklos Kurvalda direktorius, malonu susipažinti. Iš kur esi pažįstamas su šituo jūrų vėpliu? – paklausė Kuras, aiškiai pašiepdamas Viktoriuko ūsus.
– Susipažinome prieš kelis metus, kai vežiojau spiritą, – tariau atskleisdamas, kad vairuoju ne pirmą dieną.
– Ką dabar veiki?
– Dabar stoviu priešais jus, tikėdamasis pakeisti Viktoriuką, o iki šiol buvau spekuliantas. Vairuoti pradėjau dar prieš armiją. Esu tarnavęs VDV, jeigu kažką sako.
– Che, nu blet, tu chitras. Mokėsi instruktoriauti?
– Taip, direktoriau, šiandiena kaip tik su Viktoriuku dalyvavau jo vairavimo pamokoje. Manau susitvarkysiu, – pasakęs žvilgtelėjau į iš gėdos kaistantį Viktoriuką.
– Gerai, perimk žigulio raktus ir užeik rytoj, perimsi mokinius ir automobilį, – dar kartą spustelėjo ranką Kuras ir pasisuko į Viktoriuką, – o tu, senas iškrypėli, atiduok šoferio kepurę naujam instruktoriui ir žiūrėk, kad nepamatyčiau tavęs per žinias kaip teistą buvusį „Kurvaldos“ instruktorių, supratai?
– Supratau, gerbiamas direktoriau, – traukėsi atatupstas Viktoriukas ir sekretorės buvome palydėti iš Kurvaldos patalpų. Tylėdami nuėjome prie tarp padangų pastatyto žiguliuko. – Tai ką, Kostai, ačiū, kad ištraukei mano subinę.
– Ačiū tau, kad suradai man stabilų darbą, – tariau Viktoriukui ir nusišypsojau.
– Ai, menkniekis čia, Kuras geras diedas, tik griežtas.
– O kas ten per darbelis, kur sakei reikės mano pagalbos?
– Smulkmenėlė, pats tave pasigausiu kai reikės, – tarė Viktoriukas ir pasišalino nieko nespėjus jam atsakyti.
Prieš lipdamas į automobilį, pastebėjau vairavimo mokyklos „Kurvalda“ užrašą ant žiguliuko. Nesupratau jo, ar tai buvo direktoriaus Valdemaro Kuro vardo ir pavardės junginys, ar tai buvo kažkaip susiję su žodžiu kurva. Nesukdamas pautų dėl keisto pavadinimo išvažiavau iš techparko. Sargas Vova šį kartą nemiegojo, matyt laukė, kada išvažiuosiu, o gal Viktoriukas pažadino išeidamas, kas ten dabar žino. Grįžau namo papildomais pedalais sumeistruotu automobiliu ir atšventimui padariau porą fužerų konjako. Sekantį rytą, be pachmielo, atvykau į Kurvaldos štabą aptarti atlyginimo ir kitų klausimų. Perpiet jau buvau vairavimo instruktorius, mokinantis drebantį jaunimėlį. Į darbą įsivažiavau gana greitai.
******
– Pamyžt nenori? – paklausiau perbalusio mokinuko, važiuojančio pirmoje eilėje trisdešimčia kilometrų per valandų greičiu.
– N...ne, – vos išlemeno vaikinukas, atrodęs, kad tuoj nualps.
– Užtat aš noriu, sustok čia prie ženklo draudžiančio sustoti ir stovėti, – įsakiau mokinukui privažiavus Vilijampolėje prie pačios Kurvaldos išpirktą ar tai okupuotą didelę teritoriją skirtą mokinti būsimus vairuotojus aikštelėje parkavimosi ir kitų pratimų. Išlipęs iš žiguliuko įlindau į krūmus nusimyžti. Instruktoriumi buvau jau kelias savaites, todėl galėjau elgtis kaip noriu – buvau nebenaujokas. Atsainiai nukratęs varpą, susigrūdau instrumentą į trumpus šortus ir apsičiupinėjau liemenę su daug kišenių ar turiu cigarečių. Su ciza lūpose grįžęs į automobilį liepiau mokinukui sustoti prie kitų Kurvaldos automobilių, kadangi buvo suvažiavusi didžioji dalis mūsų vairavimo mokyklos instruktorių su mokiniais.
– Kostai, paėmei buterbrodų? – lauke, ant taburetės klodamas čecholą ir dedantis užkandėlę, paklausė kolega instruktorius Jonas.
– Oi, kaip gi be jų, taigi mano eilė, – atsakiau Jonui ir palikęs mokinuką automobilyje pasilabinau su kitais kolegomis. Turėjome tradiciją, kad pietų metu atvešime į aikštelę savo mokinius ir patys bendruomeniškai pavalgysime. Kas atsinešdavo sumuštinių (buvo mano eilė), kas atsinešdavo lašinių, agurkėlių, kavos termosą, na ir būdavo kas atsinešdavo kai ko burnelei padaryti, bet aš daug nedarydavau, įmesdavau kelias čerkas dėl vaizdo ir viskas. Pasisveikinęs su instruktoriais, per pravirą keleivio pusės langelį įlindau į žiguliuko vidų ir iš sukaitusio bardačioko ištraukiau į maišelį sumestus, jau suprakaitavusius sumuštinius su riebiu sviesto sluoksniu ir daktariškos dešros šmotu. Kulinaru niekada nebuvau, prašau manęs neteisti. – Girdi, jaunuoli, pasismaukyk čia pusvalanduką, pasiparkuok vienur kitur, pavažinėk ant estakados, na pats supranti, – liepiau savo mokinukui ir paleidęs jį aikštelėje mokytis savarankiškai, grįžau prie savo instruktorių chebros.
– O ko jūs blet sėdit bybius panarinę, – užriko ruskių armijoje praporščiku tarnavęs Jonas, mokinęs savo auklėtinius sovietų armijos tradicijomis, – marš važinėti ir parkuotis, valandos tai eina!
Kažką žiojosi sakyti ir kiti instruktoriai, bet pakako Jono komandos, kad ir ne jo auklėtiniai užkurtų žiguliukus ir važiuotų parkuotis, sukinėtis ir mokytis savarankiškai, kol mes puotavome. Nors su būsimais vairuotojais nesiskaitėme, bet visgi ant čecholu užklotos taburetės esantis maistas išgaravo greitai – visi norėjome kuo greičiau paėsti ir pratęsti pamokas, nes būdavo, kad užsukdavo Kuras patikrinti kaip mes mokiname savo studentus ar juos pačius apklausti, todėl stengėmės palaikyti bent minimalią pagarbą jų atžvilgiu. Aišku, Jono studentai buvo įbauginti ir paklausti atsakydavo, kad instruktorius labai geras, nors dauguma jų egzamino neišlaikydavo, nepaisant to, kad egzaminas tais laikais buvo absurdiškai lengvas. Tais laikais jokių Regitrų nebuvo, į vairavimo mokyklą atvažiuodavo policininkas iš Kelių policijos ir vykdavo egzaminas. Reikėdavo pavažinėti tai vienur, tai kitur, būdavo paprašo kur nors pasiparkuoti, parodyti kur akumuliatorius ar dar ką nors padaryti, sumokėti kyšį, na suprantat patys. Egzaminas tais laikais buvo gerokai lengvesnis negu dabar, kai net negali jo nusipirkti už pinigus, nes esi pastoviai filmuojamas.
Beklausant pagyrimų dėl meistriškai suteptų buterbrodų stebėjau kaip sekasi mano moksleiviui vairuoti, šis gal ir nebus kaip žymusis ralistas Stasys Brunza (dėl kandidatavimo su Drąsos Keliu į Seimą), bet vairuoti galės, pamaniau sau. Šliaukos spalvos žiguliukas palengva užkilo į estakadą ir stabtelėjo. Kurvaldos vairavimo mokykla labai akcentavo šį pratimą, nes kaip teigė mūsų lyderis Valdemaras Kuras, kurio vizitinė kortelė buvo, jog auginami meistriški vairuotojai – „vairuoti gali bet kuris urodas, o užkilti estakada ir neužgesinant žiguliuko pajudėti nuo tos įkalnės – ne kiekvienam kailiui“. Jono auklėtinis, bukas akinuotas mokinukas, privažiavo iš karto už maniškio, visai prie pat estakados įkalnės, kas reiškė, kad jeigu manasis mokinukas sustresuos ir užges – nuriedės tiesiai į jonėną (taip vadinome Jono auklėtinius).
– Runkeli, otboi (rus. atgal)! – subliovė Jonas pilna burna buterbrodų. – Traukis atgal, blet!
Jonėnas, žioplas akinuotis, negirdėjo, bet viską išgirdo maniškis studentas – kostėnas, kaip mano mokinius vadino kiti instruktoriai. Baltas kaip importinis popieriaus lapas mokinukas išsigando išgirdęs šūksnį ir pažvelgęs už savęs pamatė laukiantį jonėną, jau beveik kylantį estakados viršum. Supanikavęs įspaudė sankabą ir atleido stabdį, taip mašiną paduodamas riedėti atgal.
– Kostai, blet, taviškis tuoj nuriedės, ajobanivrot! – subliovė Jonas su čerka rankose.
– Stabdyk, salaga! – riktelėjau saviškiui, nes neprisiminiau jo vardo, Tomas ar tai Domas, ką žinau. Jaunuolis jau visai pasimetė ir nuriedėjęs nuo įkalnės lengvai galu stuktelėjo jonėno vairuojamam žiguliui į priekį.
Visi instruktoriai greitai nubėgome link įvykio vietos. Abu studentai sėdėjo žiguliuose nejudėdami.
– Tu kurva debilas, ar kas tau yra? – rėkė Jonas ir atplėšęs dureles už sprando sugriebė savo persigandusį mokinuką. – Kiek tau kartų buvo sakyta, nelysk tu blet iš galo, kai kažkas estakada važiuoja?
– Tai, kad dar tik antras mano vairavimas, – teisinosi vargšiukas. – Jūs man nieko nesakėte.
– Tu dar blet atsikalbinėsi? – dorojosi su saviškiu Jonas, bet ginčą greitai nugesino kiti instruktoriai, pažinoję įvairialypį instruktoriaus veidą. Jeigu įdomu, saviškiui mokinukui tai nieko ypatingo nepadariau, tik įspyriau į užpakalį ir išvijau iš pamokos. Manau buvau gana neblogas instruktorius.
Patraukėme automobilius patys ir apžiūrinėjome žalą. Pas mane jos nebuvo, kadangi gale buvo prisabačintas kablys, bet pas Joną priekyje šiek tiek įlinko mašinos numeriai. Pasisiūliau kompensuoti žalą bonka ar karbonadu valgykloje.
– Chuinią, Kostai, paliksiu sargui Vovai, sukals ir ištiesins, majabybis, – nuramino Jonas ir išsiskirstėme, nes vairavimo instruktoriams pasibaigė pietūs.
Be mokinio išvažiavau iš aikštelės ir sustojau šalikelėje užpildyti pamokos dokumentus. Vietoje pravažiuotų 10 kilometrų užrašiau, kad pravažiavome viso 50. Už pusvalandžio priėmiau kitą mokinuką, kuriam vairuoti sekėsi kiek geriau. Pamokos gale vietoje 20 kilometrų užrašiau vėlgi 50. Per dieną viso sufalsifikavau gal kokius du šimtus papildomų kilometrų, kuriuos prie spidometro dienos gale pridėdavo vienas pažįstamas meistriukas, prasukdamas juos pirmyn pagal mano nurodymus. Na, smalsus skaitytojas dabar paklaus „o kam jūs, dėde, šitaip darėte? Tuoj viską atsakysiu, viskam savas laikas.
Kaip visada, Kurvaldos techparke išlydėjau visus instruktorius ir pasilikau „aptvarkyti mašinos“, kaip jiems sakiau. Jau sutemus, vakare, tyliai prie žiguliuko priėjo tamsus stamboko vyro siluetas. Iš krenkštimo ir garsaus kvėpavimo žinojau kas jis toks.
– Kostai, kas mano buvusį žiguliuką taip nuskriaudė? Šitaip kablį išniekinti tai savęs nemylėti. Čia kaip su rytiniu stajaku bėgti į sieną, ką galvoji? – tarė iš patamsių išlindęs Viktoriukas ir paspaudė man ranką.
– Ai mokinukas vienas nuriedėjo estakada žemyn į kitą mašiną. Nieko rimto, – atsakiau ir nudžiugau pamatęs Viktoriuką.
– Tai kaip, nori pinigų pasidaryti papildomų? Padėsi? – paklausė Viktoriukas.
– Aišku padėsiu, gi tarėmės, – atsakiau Viktoriukui. Jums aišku nepasakojau, bet nedaug trukus po jo atleidimo, Viktoriukas mane pasigavo ir pagaliau pasakė kaip galima bus pasidaryti pinigėlio iš šono, – per savaitę nusukau gal šimtą litrų dyzelio, paimsi tiek?
– Aišku paimsiu, kas per klausimas, – tarė Viktoriukas, papildomo finansinio šaltinio kaltininkas.
Užrašydamas papildomus kilometrus, kuriuos neva nuvažiuodavo mokiniai, fiktyviai padidinau kuro sąnaudas per savaitę šimtu litru daugiau, negu buvo išvažinėta iš tiesų. Visa laimė, kad privati vairavimo mokyklos kuro kolonėlė buvo toje techparko dalyje kuri nesimato pro Kurvaldos direktoriaus langus. Privati dyzelio kolonėlė buvo tikra prabanga ir tuo pačiu protingas Kuro sprendimas. Ruskiai gi 1990 buvo įvedę ekonominę naftos ir kitų produktų blokadą dėl Kovo 11 akto, todėl Valdemaras Kuras pabijojo naujos, todėl įsirengė privačią kolonėlę. Protingas sprendimas buvo ir tuo, kad Kuro kuras (pagavot bajeriuką?) buvo rusiškas, todėl kaip ir buvo sumažinti verslo kaštai, paprasta ekonomika. Na kokia ten ta kolonėlė, didelė cisterna ir kuro pompa su skaitliuku aukštai.
Viktoriukas, paaukojęs ne vienerius metus šiai firmai, matė visus trūkumus ir būdus pasidaryti pinigėlio. Iki silpnumo akimirkos, kai nugraibė merginą ir buvo atleistas, Viktoriukas su niekuo nesidalino pelnu, bet po išmetimo iš darbo, norint, kad salerkos kranelis būtų atsuktas į juodąją Viktoriuko rinką, teko šaibas dalintis su manimi. Kur jis tą dyzelį stumdė, atvirai pasakius, nesidomėjau.
– Gerai, privežk bačką, supilsime, – tariau Viktoriukui ir šis už kelių minučių atvažiavo su tokiu pat šeštu žiguliuku, tik šlapio asfalto spalvos, matyt turėjo fetišą rusiškai kokybei. Įlipau į priekį ir užgesinę variklį pariedėjome kelioliką metrų iki kolonkės, nenorėjome per daug triukšmauti. Automobilis dvokė dyzeliu.
Iš galinės sėdinės Viktoriukas ištempė tuščią metalinę bačką, kurią tyliai nurideno iki pompos. Prie šios vagystės neprisidėjau, viską darė tas jūrų vėplys. Dešriniais pirštais atkimšo statinės viršų ir skylėn įleido ant snarglių besilaikantį žarnos pistoletą. Dyzelis pradėjo kliuksėdamas bėgti į statinaitę kaip tirštas kisielius į prikimštą pilvą persivalgius per giminių susitikimą. Ant kuro pompos primityvaus skaitliuko pradėjo suktis skaičiai – litrai. Dešimt, dvidešimt, trisdešimt tiesiog prabėgo akimirksniu. Viktoriukas meistriškai stabtelėjo ties šimtu litru ir rankoje laikė pistoletą.
– Kostai, gal davai dar šimtą? – su šelmiška šypsenėle paklausė Viktoriukas.
– Blet, taigi pamatys, kad du šimtus privarvinom, nereikia, – iškošiau pro dantis beveik užtikrintas, kad Viktoriukas suleis dar šimtą litrų.
– Padaždi, Kostai, – nusišypsojo Viktoriukas, – palaikyk žarną, – pasakė ir nuėjo kažko pasiimti iš bagažinės. Kol dairiausi ar niekas neateina, Viktoriukas inkštė bagažinėje ir po kiek laiko išlindo su dideliu juodu blynu, primenantį kačelkos svarmenį, tik didesnį. Nors šitas jūrų vėplys ir buvo pilvūzas, bet tuo pačiu buvo drūtas diedas. – Davai, leisk dyzelį! – surėkė Viktoriukas laikydamas iškėlęs sunkų juodą apskritimą. Neliko nieko kito kaip tiktai paklusti ir privaryti pilną bačką dvokiančios rusiškos saliarkos.
– Viskas pilnas, – raportavau ir ištraukiau kuro pistoletą. Viktoriukas puškuodamas drebančiomis rankomis nunešė blyną ir įmetė į žiguliuką.
– Matai, sūneli, skaitliukas kaip rodė šimtą litrų taip ir teberodo, – taręs Viktoriukas besijuokdamas patapšnojo į seną rusišką skaitliuką, – taigi atsinešęs magnetą buvau, blecha, kažkaip gi ten gaunasi, kad kai laikai magnetą, skaitliukas nesisuka, – atskleidė senas sukčius ir priminė, kad pas mane patį namuose ant skaitliukų buvo uždėti magnetai, kad tik jie nesisuktų ir nereikėtų mokėti už vandenį tų kelių centų.
– Tai tu nori pasakyti čia tokio dydžio magnetas buvo? – paklausiau apstulbęs. Viktoriukas linktelėjo pritardamas.
– Padėk įkelti statinę, – nurodė Viktoriukas ir mums nuridenus dviejų šimtų litrų talpos bačką iki pat žigulio, galima sakyti, ją įkėliau aš, buvęs instruktorius vos prisidėjo. – Rankas baisiai skauda nuo to sunkau magneto, – teisinosi jis, pamatęs mano priekaištaujantį žvilgsnį.
– Pirštu nuo svetimų moters batų neskauda? – paklausiau juokais ir įkėlę bačką ant galinės sėdinės, šalia kolonėlės skaniai užsirūkėme. – Iš kur ištraukei tokį magnetą? – pasiteiravau.
– Kaip tai iš kur, blet, iš didžiojo hadronų greitintuvo, – atsakė Viktoriukas. Gerai, jau gerai, juokauju, nebuvo tais laikais jokių greitintuvų. Šitą pasakiau tik norėdamas jus biški išbudinti ir patikrinti budrumą. – Kaip tai iš kur, blet, iš šroto tokio atsitempiau, – iš tikrųjų atsakė Viktoriukas, – net bliombos iš dantų drebėjo laikant.
Gerai, jaunimėli, gal jau stabdome pasakojimą šiam kartui. Sekantį kartą pažadu jums papasakoti apie tolimesnes kuro vagystes ir kaip ten viskas užsibaigė, ar kas sužinojo ar ne. Na, čia visko neatskleisiu viename sakinyje, atleiskite, bet dar yra ką papasakoti. Jeigu nenorite laukti kito savaitgalio, kada įkelsiu sekančią dalį, visada galite mane paremti per Contribee arba Patreon, kur rėmėjai gali iš karto skaityti visas dalis vienu zachodu, kaip sako ruskiai. Jūsų parama reikalinga šildymo sezonui, nes nežinau kaip pas jus, bet pas mus vasarą nebuvo daryti jokie hidrauliniai bandymai, todėl nujaučiu, kad ateinančią žiemą vamzdžiams gali būti pyzdauskas ir teks šildytis elektriniais šildytuvais, o elektra irgi kainuoja. Padėkite gyvenimo saulėlydį išgyvenančiam vyrui!
Štai tos nuorodos, bičiuliai:
https://contribee.com/kostas-dumauskas
https://www.patreon.com/kostas_dumauskas
Iki sekančio malonaus, mielieji.
Kostas Dumauskas

Taip pat dalyvauju ir Facebooke, gali pasekti mane ir ten.
submitted by KostasDumauskas to lithuania [link] [comments]


2021.10.16 09:48 den230n What's the strangest thing you've ever seen?

submitted by den230n to AskReddit [link] [comments]


2021.10.16 09:48 Hamsterzxc If you could have one wish that won't benefit yourself, what would it be and why?

submitted by Hamsterzxc to AskReddit [link] [comments]


2021.10.16 09:48 redditor_286 2 year Manjaro user looking for a more stable distro

I love manjaro and AUR. It's fantastic but just doesn't sit right at times. I cannot make my Elan Touch fingerprint work, bluetooth device is mot found at times, cannot boot with secure boot, etc.
So I basically need a distro which can

  1. Work with laptop fingerprint scanners
  2. Are highly stable with just the right amount of customization
  3. Can work with secure boot
  4. Preferably Arch based, but Debian/Ubuntu works too
Thank you so much!
submitted by redditor_286 to FindMeADistro [link] [comments]


2021.10.16 09:48 urmomgay34 damn reptiloids and their evil plans

damn reptiloids and their evil plans submitted by urmomgay34 to SocietyLounge [link] [comments]


2021.10.16 09:48 alone_life11 Hannahowo she love deepthroat <3<3<3

Hannahowo she love deepthroat <3<3<3 submitted by alone_life11 to hannahowoonlyfans_ [link] [comments]


2021.10.16 09:48 Top_Sports California vs #9 Oregon Football Week 7 Full Game Replay 2021

submitted by Top_Sports to CFBUploads [link] [comments]


2021.10.16 09:48 shedmund Let’s sensationalise what was interesting so no one takes it seriously

submitted by shedmund to quityourbullshit [link] [comments]


2021.10.16 09:48 Alex_Dik_Web AlinnaMay [5] - BongaCams Webcam Girl

AlinnaMay [5] - BongaCams Webcam Girl submitted by Alex_Dik_Web to Bongacams_Girls [link] [comments]


2021.10.16 09:48 magicalshroomer2 bruh

bruh submitted by magicalshroomer2 to FellowKids [link] [comments]


2021.10.16 09:48 Legend420zz AFI - Weathered Tome

AFI - Weathered Tome submitted by Legend420zz to Hardcore [link] [comments]


2021.10.16 09:48 se_gme_N7t6giganTi Paulina Franco Best Video I’ve Seen With Her <3 Hot new video !!!

Paulina Franco Best Video I’ve Seen With Her <3 Hot new video !!! submitted by se_gme_N7t6giganTi to famosasmundial [link] [comments]


2021.10.16 09:48 ymahb I put the Lucky Shot talent on a Surplus SVD.

I love it! Since I'm not worrying about wasting ammo, I just blindfire enemies close enough. The fire rate makes up for that comparatively bad damage, since I'm just spamming the trigger.
This is probably gonna be my new favorite short-range gun. I only wish I had a Paratrooper SVD that was strong enough, but that's just because I think it looks cooler lol
submitted by ymahb to thedivision [link] [comments]


2021.10.16 09:48 Dumbstir_Diever Very small and flies . Anyone?

Very small and flies . Anyone? submitted by Dumbstir_Diever to whatsthisbug [link] [comments]


2021.10.16 09:48 ovorb Question

How do i link my account to devplay? I made my account using my email.
submitted by ovorb to CookieRunKingdoms [link] [comments]


2021.10.16 09:48 GermaineLemke 🌱Plant Token🌱 Crypto Fiverr Platform BETA Launch 🏪 Liquidity Locked 1yr🔒 🎲 Weekly Lottery 🎲 Doxxed Dev✅ Do work, Get paid in crypto☀️

🌱Plant Token🌱

👇Trade tokens👇
🥞Pancake swap🥞

At Plant Token we have aimed to make a defi token with automated rewards and a use case for longterm holders. We want to help restore the environment and the confidence in the crypto space. We will start by building a strong community and prove that we are here to stay.
We are a token with a real use case in the future. We are currently building a freelance marketplace platform for the crypto community. Creating a space where both buyers and sellers can come to an agreement for their goods, service, NFT, or anything else.
We are currently pushing ahead with our marketing, and have influencers posting about us frequently. Our roadmap on our website shows you our progress in development. We are also currently writing our whitepaper, and soon will have a more updated website design.
Our community is built upon the basis of the token being completely transparent allowing investors to not worry. We have doxxed devs who are active on the telegram to help with any issues or questions you have. The Plant Token army continues to grow and getting stronger. The telegram is growing and active 24/7. The project is still very new and we currently have a low number of holders! Within a month we hope to have many more! We are growing fast and healthy, and hope to continue this into the future.

📝Token Information:
☀️Name : Plant Token
☀️Symbol : PLANT
☀️Blockchain : BSC
☀️Total Supply : 161,211,420 $PLANT

✅Contract Address : 0xdC243F2cF20106B53C7b5A6fd4756C1a920a59DC

🚨TOKENOMICS : 10% Tax On Transactions
🌱3% Donated To Charity
💪🏼2% Distributed To All Holders
🔒2% Liquidity Locked
🔥2% Burnt
☀️1% Surprise Sprouts Lottery

Lottery drawings every week!

✅Links
📣Telegram: https://t.me/planttoken
🌏Token WebSite: https://www.PlantToken.Co
☀Crypto ️Freelance Marketplace: https://planttoken.work
🐥Twitter: https://Twitter.com/PlantToken
submitted by GermaineLemke to AllCryptoBets [link] [comments]


http://artquartz.ru